Seimas griežtins atsakomybę už karantino nesilaikymą

Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu, remdamasi  Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei civilinės saugos įstatymais, šalyje paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos lygį ir nustatė karantino režimą. Už karantino režimo pažeidimus, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, asmenims gali būti taikoma administracinė, o atskirais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė.

Nepaisant to, iš viešoje erdvėje matomos ir girdimos informacijos akivaizdu, kad dalis visuomenės apatiškai reaguoja į esamą situaciją ir nustatyto karantino režimo nesilaiko. Todėl, kovos prieš COVID-19 epidemijos plitimą įkarštyje, valstybė rengiasi žengti žingsnį, kurio pagalba tikimasi suvaldyti karantino režimo nesilaikančius asmenis. Valstybės žingsnis – Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo projektas, dėl ANK 45, 526 ir 589 straipsnių pakeitimo.

Šio įstatymo projekto tikslas, kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, – numatyti adekvačią ir proporcingą atsakomybę už visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu.

Kokie pasikeitimai mūsų laukia, jeigu ANK įstatymo projekto pakeitimui bus pritarta?

Šiuo metu galiojančioje ANK 45 straipsnio redakcijoje numatyta atsakomybė už higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą:

  • asmenims pirmą kartą padariusiems pažeidimą – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 140 eurų, pakartotinai – bauda nuo 140 iki 600 eurų;
  • juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 140 iki 600 eurų. Už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 550 iki 1 200 eurų.

Tuo atveju, kai pažeidimas yra padaromas sukeliant pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, atsakomybė griežtėja:

  • asmenims gali būti skiriama – bauda nuo 300 iki 560 eurų;
  • juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Seimui pateiktame įstatymo pakeitimo projekte siūloma papildyti ANK 45 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad už ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo, sukėlusio pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryto karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu, padarymą atsakomybė pasikeistų:

  • asmenims galėtų būti skiriama – bauda nuo 500 iki 3 000 eurų;
  • juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 3 000 iki 6 000 eurų.

Kitas siūlymas – papildyti ANK 526 straipsnį. Šiuo metu minėtas straipsnis numato atsakomybę asmenims už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą:

  • asmenims pirmą kartą padariusiems pažeidimą – įspėjimas arba bauda nuo 14 iki 30 eurų, o pakartotinai – bauda nuo 30 iki 40 eurų;
  • juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims padariusiems pažeidimą pirmą kartą – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 60 eurų, padarius pažeidimą pakartotinai – bauda nuo 60 iki 90 eurų.

Seimui pateiktame įstatymo pakeitimo projekte siūloma papildyti ANK 526 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad už ANK 526 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, padaryto karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu, padarymą baudų dydžiai pasikeistų:

  • asmenims galėtų būti skiriama – bauda nuo 500 iki 3 000 eurų;
  • juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 3 000 iki 6 000 eurų.

Be kita ko, įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad aukščiau nurodytų administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, tyrimą atliktų ir protokolus surašytų ne tik policijos pareigūnai, tačiau ir karo policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Taigi, kaip matoma iš siūlomų ANK pakeitimų, kovos su COVID-19 epidemijos plitimu akivaizdoje, valstybė ruošiasi imtis griežtesnių priemonių, kuriomis siekiama užkardyti visuomenės sveikatos ir civilinės saugos srities pažeidimus, daromus valstybei ar visuomenei pavojingu metu ir sąlygomis. Minėti pakeitimai, jeigu jiems bus pritarta, palies asmenis nesilaikančius karantino režimo (privaloma saviizoliacija ir kt.) bei juridinių asmenų vadovus ar atsakingus asmenis, kurie nepaiso karantino metu nustatytų ribojimų. Šiuo atveju belieka tikėtis, kad visuomenė bus sąmoninga ir minėtų ANK pakeitimų, jeigu jiems būtų pritarta, praktikoje taikyti neteks.