Restruktūrizavimas – verslo gelbėjimas

Įvedus karantiną kyla nerimas – verslas praranda pajamas, vėluoja kontrahentų atsiskaitymai, susiduriama su finansinėmis problemomis. Natūraliai kyla rizika dėl galimo įmonių nemokumo, jei tokia padėtis Lietuvoje ir pasaulyje užsitęs, o krizė gilės.

Šiame kontekste jau dabar verslui gali padėti naujai šiais metais įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytos restruktūrizavimo priemonės. Spėjus laiku jomis pasinaudoti gali būti išsaugota įmonės veikla, apsaugant darbuotojus nuo darbo vietos praradimo ir partnerius nuo skolininkų nemokumo.

Aptariame, kokios tai priemonės, kaip jomis pasinaudoti ir kodėl kreditoriai jų neturėtų bijoti.

Kas ir kada gali inicijuoti restruktūrizavimą?

Jei įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau dar tęsia veiklą ir turi galimybių ją išsaugoti (nėra nemoki), restruktūrizavimo procesą gali inicijuoti: (i) vadovas; (ii) kreditorius, kurio pradelsti reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 MMA.

Derybos restruktūrizavime – privalomos, bet naudingos

Pagal JANĮ pirmasis ir privalomas restruktūrizavimo etapas – derybos. Siekiant pradėti restruktūrizavimo procesą, privaloma išsiųsti pranešimus visiems kreditoriams, su siūlymu sudaryti susitarimą dėl pagalbos. JANĮ numato deryboms 15-30 dienų laikotarpį.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu susitarimas dėl pagalbos gali tapti ne vien formaliu restruktūrizavimo etapu, o realia galimybe išsaugoti įmonės veiklą, todėl skatiname įmones šias derybas vykdyti realiai, o kreditorius – jų neignoruoti.

Svarbu žinoti, kad derybų metu:

  • JANĮ numato teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones derybų laikotarpiu (jau taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, vykdymo veiksmų atidėjimas ar vykdomųjų bylų sustabdymas);
  • kreditoriai gali drąsiau teikti finansavimą, reikalingą įmonės veiklos tęsimui ar išlikimui ateityje. Toks finansavimas (tarpinis finansavimas) negali būti pripažintas negaliojančiu, o jį suteikęs kreditorius tolesniame nemokumo procese atsiduria pirmoje kreditorių eilėje.

Pasiekus susitarimą įmonės veikla gali būti išsaugota be teismo įsikišimo.

Restruktūrizavimas teisme: kaip ir kam pereiti į šį etapą?

Nepavykus susitarti ir pasibaigus derybų laikotarpiui, dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo galima kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą po derybų etapo pabaigos galioja 3 mėnesius, tad jau dabar inicijavus derybas bus užsitikrinta galimybė operatyviau pradėti restruktūrizavimą.

Kol teismas sprendžia, ar iškelti restruktūrizavimo bylą, priverstinis turto realizavimas yra sustabdomas, o iškėlus restruktūrizavimo bylą įsijungia palankus režimas: nebegalimas skolų išieškojimas, įskaitymas, stabdomas netesybų bei palūkanų mokėjimas.

Siekiant įsivertinti, ar restruktūrizavimas gali būti sėkmingas, svarbu žinoti:

  • būtina parengti restruktūrizavimo planą, kuriam reikalingas ½ akcininkų ir visų kreditorių grupių ½ balsų daugumos pritarimas. Dėl plano balsuoti turi teisę tik tie kreditoriai, kuriuos paveikia planas ir tą privalo daryti grupėse (hipotekos kreditoriai ir visi kreditoriai), todėl vien hipotekos kreditorių dauguma gali blokuoti plano priėmimą;
  • jei teismas mano, kad plane nurodytos priemonės nepakankamos veiklai išsaugoti, teismas turi teisę restruktūrizavimo bylos neiškelti ir jei konstatuotas nemokumas – iškelti bankroto bylą.

Restruktūrizavimas gali trukti iki 4 metų (su teise pratęsti dar vieniems metams). Svarbu žinoti, kad įmonės vadovybė restruktūrizavimo metu išlaiko valdymą, o administratorius gali būti ir neskiriamas.